verksmas

ver̃ksmas sm. (4) KBII51, K, LsB423, Š, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, (2) Š, NdŽ; Q613, SD¹70,123, SD252, H, P, M, J.Jabl, L 1. LEXXXIII429 fiziologinis reiškinys, kylantis dėl skausmo, liūdesio, džiaugsmo, ašarojimas: Negaliu kalbėti verksmu N. Ko čia tusai žmogus juoksies – čia ver̃ksmas ima DrskŽ. Nesdairai tu an jos verksmų̃! LzŽ. Man ver̃ksmo buvo Aps. Akys užpluka ašarom nuo ver̃ksmo Prn. Kai gręš [dantį] daktaras, oi bus ver̃ksmo! Kp. Nuo ver̃ksmo apžabalo moteriškė Dglš. Ai, kokio jiem (seneliams) verksmo! LTR(Rš). Juk reika išverkt, kad tas ver̃ksmas eina Akm. Ver̃ksmas ema, neramu Aln. Tik ver̃ksmas ima teip pagalvot Ln. Laužo rankas an galvos – ver̃ksmas, riksmas Pv. Tai baisus ver̃ksmas – per šikną ašaros byrės (iron.) Lp. O visokių pasakų, o visokių dainų, o kadai i ver̃ksmo būdavo [per vakarones] LKT283(Glv). Lenda tas ver̃ksmas, spaudžia širdį Aln. Mane suspaudė ver̃ksmas Dkš. Matyt, tie verksmaĩ už kailio lenda, ka raukšlių nėra [veide] Vp. Mergiotės prapliupo verksmu Vaižg. Susiedijon klausom, – kad verksmas! Sn. Šitas (kūdikis) tai baisiai neramus būna, ka jau dantys dygsta – vis pro ver̃ksmą Slv. Juokai juokai, o galia būti verksmaĩ (surimtėkite) End. Nesplėšiau su verksmaĩs Švnč. Jis (mirusysis) buvo ant verksmo, bet tę (danguje) turės didį džiaugsmą Mž414. Baisus ver̃ksmas buvo [, kai vežė žmones] Dglš. Ją išlydėjo verksmu, nes ji tame bute visų numylėta buvo Ns1841,2. Kilo didelis visų verksmas SkvApD20,37. O sūnau mano mieliausis, drasko verksmas nu didžiausis SGI89. Verksmu ištekėjo akys brš. Ir pakėlė balsą savo, ir verkė didžiu verksmu ChTeis21,2. Motka net su verksmaĩs varo Čb. Kad pasdarė verksmė̃lis – visi vaikai norėjo važiuot Vrn. Sukrintu aš verksmu, raudodama lavoną J. Čia verksmas negelbės LzP. Ji verkė ir tuo pat metu tvardė verksmą J.Gruš. Naujas dejavimas, naujas verksmas! Blv. Ir verkėm tiek, kad verksmų pritrūko, tako pro ašaras nematėme A.Vencl. Išėjo krūpčiodama nuo verksmo A.Vaičiul. Verksmas jį visą purto P.Cvir. Gailestis auga taip neišmieruotas, kad gal verksmu trūkt vyro krūtinė V.Kudir. Tu [, Dieve,] verksmų̃ bei džiaugsmų mūsų paskyrei irgi nulėmei jau kožnam ilgumą dienelių K.Donel. Nesa pelenus kaip duoną valgiau ir gėrimą mano maišiau verksmu Mž473. Dvasia šventa, [tu esi] … verksme palinksminojimas Mž319. Su verksmù ir gailėjimu veizdime DP14. Dvejopą ver̃ksmą turi turėt gailėjimą … visokias nuodžiojąsis DP122. Tę bus verksmas ir griežimas dantų VlnE120. Kur ir Dievs tavo verksman mane privadžiojo PK59. Ne gegutės balsas, tik mergelės verksmas LLDII196(Vrn). Išeidama, pareidama pro verksmužius kalbėjau [į seną vyrą] JV921. | O tu berneli, ką padarei, verksmo dureles kam atdarei, paleidai kalbeles po visas šaleles ant manę LTR(Kpč). | prk.: Pasotinai mus duona smūtko irgi verksmo PK71. ^ Kurie sėja su verksmù, pjaus su džiaugsmu DP484. Nesa kas sėja verksme, didei linksmybėje savo vėl rankios sėklą savo MP77. Kad vaikas paauga, jau nesulenksi, patsai greitesniai verksme pasibengsi S.Dauk. Ant juoko ateit verksmas B833. Linksmybių ieškojo, verksmus surado Nm. Trys dienelės linksmybelės, visas amžius verksmo [jaunavedžiams] LTR(Ms). Katei – džiaugsmas, pelei – ver̃ksmas NdŽ, DŽ¹, Nm, Pnd, Trgn. Katei – žertas, pelei – verksmas Sch84(Rg), S.Dauk. 2. maldavimas: Išklausė Viešpatis balsą verksmo mano Mž514. 3. raudojimas, rauda: Verksmo giesmė R, MŽ. Vaidinimas yra tarsi ištisas verksmas – rauda rš. | Tu dar nebuvai an verksmų̃ (laidotuvėse) Rod. Ver̃ksmo mokytis nereikia Dv. ║ verkavimas ištekant: Itai jos ne verksmaĩ, ale džiaugsmai pro verksmùs Lz. 4. prk. balsas, garsas panašus į verkimą: Bet tai ne verksmaĩ, kad jis (gervinas) taip skambina šaukdams K.Donel. Rodosi, maišėsi graudus verksmas vilnių su cypimu vėjo A1886,57. Su krintančiais lapais, su vėjo verksmais didingais troškimais širdis neužkais V.Myk-Put.

◊ graũdūs verksmaĩ NdŽ, DŽ¹ bažnytinės giesmės, giedamos prieš Velykų Didžiąją savaitę: Graudūs verksmai pasdarykit, širdis mūsų sukratykit! A.Baran. Gavėnion giedojom graudùs verksmùs Pns.